BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



romosblogas

2011-02-16

Septyni pasaulio stebuklai

Posted by roma7777 in 7 pasaulio stebuklai, Įdomybės  Tagged

Cheopso piramidė

Cheopso piramidė

Cheopso piramidė, arba Didžioji Gizos piramidė – Egipto piramidėfaraono Cheopso kapas.

Piramidė yra seniausias iš septynių pasaulio stebuklų ir vienintelis, išlikęs iki mūsų dienų. Visa struktūra, kurios aukštis apie 147 m., užima 40 000 kvadratinių metrų plotą, yra sukrauta iš 200 eilių milžiniškų akmenų (per 2 mln. akmens luitų), kurių kiekvienas sveria apie 2,5 tonos. Manoma, kad ją statė apie 100 000 žmonių ilgiau kaip 20 metų.

Piramidės statyba

Cheopsas, kaip ir visi jo pirmtakai, irgi norėjo būti palaidotas piramidėje. Reikėjo atrasti tinkamą vietą statybai, nes milžiniškas statinys sveria 6 400 000 tonų, taigi jo pagrindas turėjo būti itin tvirtas. Tinkama vieta rasta į pietus nuo dabartinės Egipto sostinės Kairo, dykumos plynaukštėje, už septynių kilometrų į vakarus nuo Gizos. Ten tvirtas uolėtas pagrindas galėjo išlaikyti piramidės svorį. Parengiamuosiuose darbuose, kurie vyko apie dešimtį metų, dirbo apie 4000 žmonių - menininkai ir architektai, akmenskaldžiai ir įvairūs amatininkai.

Egipto gyventojai statybose dalyvavo savanoriškai, jie tikėjo, kad prisidėję prie didingos užduoties įgaus dalelę dieviškojo faraono nemirtingumo. Darbininkai keltais persikeldavo per Nilą ir traukdavo į akmenų skaldyklą. Akmens luito aukštis ir ilgis turėjo būti - 0,80-1,45 m. Darbininkus ir apie 7,5 tonos sveriantį tašytą akmens luitą į kitą krantą perkeldavo burlaivis. Po dvidešimties statybos metų, piramidė, sudaryta iš 128 akmens luitų eilių, buvo baigta.

Cheopso piramidę sudarė ne vien akmens luitai. Statinio viduje įrengtas koridorių tinklas, kuris 47 m ilgio koridoriumi, didžiąja galerija, vedė į 10,50 m ilgio, 5,30 pločio ir 5,80 m aukščio patalpą - faraono laidojimo kambarį. Jis buvo išpuoštas granitu.



Rodyk draugams

2011-02-16

Septyni pasaulio stebuklai

Kabantieji Babilono sodai

Kabantieji Babilono sodai. Maarten van Heemskerck paveikslas (XVI a.)

Kabantieji sodai (arba Semiramidės sodai) – sodų kompleksas, pastatytas senovės mieste BabiloneEufrato pakrantėje. Laikomas vienu iš septynių pasaulio stebuklų.

Manoma, kad šie sodai sukurti apie 600 m. pr. m. e. Pagal senovės graikų legendą sodai buvo sukurti, nes karaliausNabuchodonosaro II žmona Amytis (Semiramidė) ilgėjosi savo gimtųjų namų Persijos kalnuose. Karalius negalėjo žiūrėti į liūdinčią žmoną ir nusprendė ją nudžiuginti didžiuliais sodais, priminsiančiais jai namus ir kad ji pasijustų it miškais apaugusiuose gimtinės kalnuose.

Kabantys sodai turėjo būti prie upės, kad lengviau būtų juos drėkinti. Sodai buvo sukurti viena virš kitos buvusiose terasose, galėjusiose siekti 40 m aukštį. Visas statinys turėjo piramidės formą, nes aukščiau esančios terasos buvo mažesnės už žemiau esančias. Terasos buvo išklotos akmens luitais, užlietais švinu. Kiekviena terasa laikėsi ant stambių suremtų akmeninių gegnių, kurios sudarė kolonadą. Statinio pagrinde buvo didelis ketvirtainis pamatas. Į kiekvieną terasą suvežta tiek žemės, kad jose galėjo įsišaknyti ir dideli medžiai.

Į sodus įvairiausių rūšių augalai: figosmigdolai, riešutmedžiai, granatai, vijoklinės rožėsvandens lelijos ir daugybė kitų – buvo atgabenti iš visos imperijos. Sodams drėkinti buvo naudojamas Eufrato upės vanduo. Siurbliais pakeltas iki viršutinės terasos, vanduo tekėjo žemyn taip vėdindamas ir drėkindamas sodus. Tarp terasų įrengtose salėse vyko puotos.


Rodyk draugams

2011-02-16

Septyni pasaulio stebuklai

Posted by roma7777 in 7 pasaulio stebuklai, Įdomybės  Tagged

Artemidės šventykla

Artemidės šventykla Efese


Artemidės šventykla – vienas iš septynių pasaulio stebuklų, stovėjusių Efese (dabartinė Turkija). Pagal legendą Efesą įkūrė amazonės – karingų moterų gentis. Paskutinė Artemidės šventykla jame buvo statoma daug kartų. Ankstyvieji mediniai statiniai pasenę suirdavo, sudegdavo arba sugriūdavo per žemės drebėjimus, todėl VI a. pr. m. e. viduryje buvo nutarta globėjai deiveiArtemidei pastatyti didingą buveinę, negailint nei lėšų, nei laiko. Geriausiu buvo pripažintas Chersitrono projektas. Jis pasiūlė šventyklą statyti iš marmuro, pelkėje prie upės. Chersitronas nutarė, kad minkšta pelkėta dirva bus geras amortizatorius per žemės drebėjimus. O kad savo svorio slegiamas marmurinis kolosas nenugrimztų į žemę, buvo iškasta gili pamatų duobė ir pripildyta medžio anglies bei vilnos mišinio - padaryta kelių metrų storio pagalvė. Šventyklos statyba buvo labai sudėtinga, ir kada didysis architektas būdavo bejėgis, jam į pagalbą ateidavo pati Artemidė…Cheristonas nesulaukė statybos pabaigos. Šventykla buvo baigta apie 550 m. pr. m. e.

Nežinoma, kaip ji buvo papuošta, kokios statulos joje stovėjo, kokios buvo freskos ir kokie paveikslai, kaip atrodė pati Artemidės statula. Visa, ką buvo padaręs Chersitronas ir jo įpėdiniai, sunaikino Herostratas. Eilinis žmogus nutarė tapti nemirtingas, atlikdamas nusikaltimą - 356 m. pr. m. e. liepos 21 d. sudegindamas Artemidės šventyklą.

Antrąją šventyklą statė architektas Cheirokratas. Šį kartą statyba ilgai neužtruko. Dabar nebuvo mįslių ir techninių išradimų. Reikėjo pakartoti tai, kas padaryta anksčiau.

Svarbiausią statinį rėmė 127 marmuro kolonų, kurių aukštis siekė 20 metrų. Pastatas dekoruotas gražiomis skulptūromis ir kitais papuošimais. Šventyklos viduryje pastatyta Artemidės skulptūra. Tai viena didžiausių senovės šventyklų - jos pagrindas buvo 109 m ilgio ir 50 m pločio. Artemidės šventykla pastatyta apie 550 m. pr. m. e. (Achemenidų dinastija). Iš vidaus šventyklą puošė nuostabios Praksitelio irSkopo statulos, bet dar puikesni buvo paveikslai.

Ši šventykla ir buvo paskelbta pasaulio stebuklu, nors to galbūt labiau verta buvo pirmoji, pastatyta Chersitrono.

Rodyk draugams

2011-02-16

Septyni pasaulio stebuklai

Posted by roma7777 in 7 pasaulio stebuklai, Įdomybės  Tagged

Dzeuso skulptūra

Dzeuso skulptūra

Dzeuso skulptūra Olimpijoje yra vienas iš Septynių pasaulio stebuklųOlimpija Senovės Graikijoje buvo svarbus religinis centras, kuriame daugiausiai garbinamas dievas buvo Dzeusas. Šiame mieste buvo rengiamos ir olimpinės žaidynės, šventės ir atletikos varžybos.

V a. pr. m. e. Olimpijos gyventojai Dzeuso garbei nusprendė pastatyti šventyklą, kuri iškilo 466456 m. pr. m. e. Ji buvo pastatyta iš masyvių akmens luitų ir supama kolonų. Šventykla neturėjo dievo skulptūros, todėl jai sukurti buvo išrinktas Fidijas (Feidijas), žinomas Atėnų skulptorius. Anksčiau jis buvo sukūręs dvi Atėnės statulas. Dzeuso statula stovėjo šventykloje, kurios ilgis siekė šešiasdešimt keturis metrus, plotis - dvidešimt aštuonis, vidinė patalpa buvo dvidešimt metrų auksčio. Salės gale soste sėdintis Dzeusas galva rėmė lubas. Iki juosmens apnuogintas Dzeusas buvo padarytas iš medžio, jo „oda“ - iš dramblio kaulo plokščių, o drabužiai – iš aukso lakštų. Dievas sėdėjo soste, inkrustuotame juodmedžiu ir brangakmeniais. Vienoje rankoje jis laikė auksinę pergalės deivės Nikės skulptūrą, kita rėmėsi ilgu skeptru. Statinys buvo apsuptas daugiau nei dviejų metrų storio kolonų. Sosto šonus buvo ištapęs dailininkas Panenas, Fidijo giminaitis ir padėjėjas.

Dzeusas buvęs toks didingas, kad Fidijas, baigęs darbą priėjo prie statulos ir paklausė: - Ar tu patenkintas, Dzeusai? Pasigirdo perkūno trenksmas, ir grindys prie statulos kojų įskilo.

Skulptūra buvo pabaigta apie 435 m. pr. m. e.

Vėliau Bizantijos imperatoriai labai atsargiai pervežė statulą į Konstantinopolį. V a. po Kr. imperatoriaus Teodosijaus II rūmai sudegė. Ugnis prarijo medinį kolosą: tik keletas suanglėjusių kaulo plokštelių ir išsilydžiusio aukso gabalėliai liko iš Fidijo kūrinio.

Rodyk draugams

2011-02-16

Septyni pasaulio stebuklai

Halikarnaso mauzoliejus

Halikarnaso mauzoliejus (prof. Adler rekonstrukcija 1908 m.)

Halikarnaso mauzoliejus – vienas iš septynių pasaulio stebuklų, stovėjęs Mažojoje AzijojeHalikarnaso mieste (dabarBodrumas).

Mauzoliejų Persų imperijos Karijos provincijos satrapui Mausolui (valdė 377353 m. pr. m. e.) po mirties pastatydino jo žmona ir sesuo Artemisija. Statyba buvo baigta 351 m. pr. m. e. Pati Artemisija nesulaukė statybos pabaigos ir mirė vieneriais metais anksčiau. Artemisijos pelenai buvo palaidoti Mauzoliejuje greta Mausolo.

Mauzoliejaus išvaizda

Graikų architektai Satyras ir Pitijas suprojektavo apie 45 m aukščio statinį, kurį sudarė trys pagrindiniai elementai – platforma, antkapis ir stogas.

Mauzoliejų pastatė kalvos viršūnėje. Iš pradžių buvo pastatyta didelė platforma, į kurios viršų vedė laiptai, išpuošti akmeniniais liūtais. Platformą supo dievų ir deivių, raitų karių skulptūros – graikų skulptorių Briakso, Leocharo, Skopo ir Timočio darbai.

Ant platformos stūksojo pats kvadratinio plano antkapis, pastatytas daugiausiai iš marmuro. Šią statinio dalį puošė reljefai, vaizduojantys graikų mitologijos ir istorijos scenas. Piramidinį stogą puošė kvadriga: keturi žirgai tempia kovos vežimą, kurį valdo Mausolas ir Artemisija.

Tolesnis Mauzoliejaus likimas

Mauzoliejus gerokai pergyveno patį Halikarnaso miestą ir išstovėjo apie 16 šimtmečių. XII amžiuje jis smarkiai nukentėjo nuo žemės drebėjimų. Penkioliktojo amžiaus pradžioje buvo išlikę tik pamato fragmentai.

XV-XVI a. pradžioje Rodo (Maltos) ordinas Halikarnaso mauzoliejaus likučius naudojo Bodrumo tvirtovės statybai, kurios sienose iki šiol galima įžiūrėti šlifuoto marmuro gabalų. Iš tų laikų yra išlikusi legenda, kad riteriai po Mauzoliejumi aptiko karstą ir nutarė jį atidaryti vėliau, kitą dieną, bet nakčia karstas buvęs pavogtas. Šis pasakojimas rodosi abejotinas, kadangi 1960 metų archeologiniai kasinėjimai atskleidė, kad dar iki Mauzoliejaus sugriovimo vagys buvo prakasę tunelį iki laidojimo patalpos. Ordino riteriai keletą Mauzoliejaus skulptūrų panaudojo Bodrumo tvirtovės puošimui, šiuo metu kai kurios iš jų saugomos Britų muziejuje.

Mauzoliejaus tyrinėjimas

1852 metais Mauzoliejaus vietą aptiko ir kasinėjo britų archeologas Charles Thomas Newton. Jis aptiko sienų likučius, laiptus, tris pastato platformos kampus, iškasė bareljefų ir stogo fragmentų bei rado vieną vežimo, puošusio Mauzoliejaus stogą, ratą (maždaug dviejų metrų skersmens), galop aptiko Mausolo ir Artemisijos skulptūras.

1966-1977 m. Mauzoliejų nuodugniai tyrinėjo danų archeologas Kristian Jeppesen iš Arhu universiteto. Jis publikavo šešių tomų veikalą „The Maussolleion at Halikarnassos“.

Kiti mauzoliejai

Mauzoliejus tapo bendriniu žodžiu, skirtu apibūdinti didingam antkapiniam statiniui. Jie statomi ir šiais laikais, paprastai skiriant valstybių vadovams: Vladimirui Uljanovui (Leninui)Sun JatsenuiMao DzedunuiChomeiniui ir kt.

Rodyk draugams

2011-02-16

Septyni pasaulio stebuklai

Posted by roma7777 in 7 pasaulio stebuklai, Įdomybės  Tagged

Rodo kolosas

Rodo kolosas – milžiniška graikų Saulės dievo Helijo skulptūra, stovėjusi Rodo saloje III a. pr. m. e., vienas iš septynių pasaulio stebuklų.

Martin Heemskerck. Rodo kolosas

Po Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. m. e. imperiją pasidalijo jo generolai (diadochai). Egiptas atiteko Ptolemėjui, kuris sudarė sąjungą su Rodo sala ir sėkmingai kontroliavo prekybą Viduržemio jūroje.

Sprendimas statyti skulptūrą

Kito Aleksandro generolo - Antigono Monoftalmo - sūnus Demetrijas Poliorketas 305 m. pr. m. e. užpuolė Rodą. Bet miestą supo stiprūs įtvirtinimai, todėl Demetrijas liepė pagaminti didelius apgulties bokštus. Pirmojo bokšto konstrukcijos buvo sukrautos į šešis laivus, bet šie nuskendo audros metu. Tada Demetrijo nurodymu buvo pastatytas dar didesnis bokštas, pramintas Helepoliu (Helepolis), bet Rodo gynėjai užtvindė žemę prieš gynybinę sieną, ir bokštas negalėjo būti pristumtas pakankamai arti. 305 m. pr. m. e. Ptolemėjo pasiųsta kariuomenė atplaukė Rodui į pagalbą, ir Demetrijas buvo priverstas skubiai atsitraukti, metęs didžiumą apgulties įrangos.

Pergalei pažymėti Rodo gyventojai nutarė pastatyti milžinišką salos globėjo - Saulės dievo Helijo - skulptūrą, šį darbą pavesdami Charesui - jau pagarsėjusiam skulptoriui, Lisipomokiniui. Darbui finansuoti buvo nutarta parduoti Demetrijo paliktus apgulties įrenginius.

Konstrukcija

Amžininkai rašė, kad vidinę figūros konstrukciją sudarė iš akmens blokų pastatyti bokštai, stovintys ant 15 metrų aukščio marmurinio postamento. Į akmens blokus buvo įkalti geležies strypai, o prie jų tvirtinamos bronzos plokštės, formuojančios skulptūros paviršių. Statyboje buvo naudojami taip pat ir perlydyti Demetrijo kariuomenės palikti metaliniai ginklai, ir apgulties bokštų konstrukcijos. Teigiama, kad iš viso buvę sunaudota 500 talentų bronzos ir 300 talentų geležies (atitinkamai maždaug 13 ir 8 tonos). Viršutinei koloso daliai statyti buvo supiltas didelis grunto pylimas, kurį vėliau nukasė. Helijas buvo pavaizduotas kaip jaunuolis su vainiku, bet autentiška koloso išvaizda nežinoma.

Visas skulptūros aukštis siekė apie 35 metrus (panašiai kaip ir Laisvės statula Niujorke).


Tolesnis koloso likimas

Šaltiniuose nurodomos dvi koloso vietos – uosto vartai ir uosto bangolaužis, bet dabartiniai tyrinėjimai pirmąjį variantą atmeta.

Darbas buvo baigtas per 12 metų – 282 m. pr. m. e. Statula išstovėjo tik 56 metus, iki 226 m. pr. m. e. (data gali būti netiksli), kai ją sugriovė žemės drebėjimas. Silpniausioji vieta pasirodė besą keliai. Ptolemėjas III pasiūlė lėšų koloso atstatymui, bet orakulo pranašystė buvo nepalanki šiam sumanymui, tad atstatymo buvo atsisakyta. Liekanos pragulėjo virš 800 metų. Plinijus vyresnysis rašo, kad ne kiekvienas vyras sugebėdavęs apglėbti skulptūros pirštą.

654 m. arabai užėmė Rodą ir, kronikininko Teofano liudijimu, skulptūros metalas buvo parduotas pirkliui iš Edesos. Visas pirkinys buvęs sukrautas ant 900 kupranugarių.

Rodyk draugams

2011-02-16

Septyni pasaulio stebuklai

Aleksandrijos švyturys

Aleksandrijos švyturys pastatytas III a. pr. m. e., valdant Ptolemėjui II, vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Šis žinomiausias pasaulio švyturys prastovėjo apie 1500 metų, kol jį galutinai sugriovė žemės drebėjimas.

Aleksandrijos švyturys. Vokiečių archeologo H. Thiersch piešinys (1909)

Istorija

Švyturio paskirtis – padėti orientuotis laivams, plaukiantiems į Aleksandrijos uostą – nulėmė ir statybos vietą – nedidelę Faro salelę netoli Aleksandrijos (Egiptas). Statyba truko apie 20 metų ir buvo baigta 283 m. pr. m. e.

Faro salos apsauginis fortas

Heraklio bokštas, Romėnų švyturio modelis Faro saloje

Arabiškųjų rašytinių šaltinių duomenimis, apie 117 m aukščio, baltu marmuru dengtas švyturys buvo trijų pakopų bokštai: ~65 m aukščio kvadratinis pagrindas, kuriame gyveno darbininkai ir kareiviai, ant jo – ~30 m aukščio aštuonkampis bokštas, pagal pagrindinių vėjų kryptis, padengtas marmuru su spiraliniu pandusu; trečiasis bokštas buvo apvainikuotas 9 m aukščio kupolu ir paremtas marmurinimės kolonomis; tarp jų degė švyturio ugnis, (laterna). Švyturio viršūnę puošė bronzinė skulptūra (nurodomi variantai – DzeusasPoseidonas,tritonai). Naujausieji tyrinėjimai (pagal 1994 m. jūros dugne rastus švyturio likučius) leidžia daryti prielaidą, kad statinio aukštis galėjo siekti net 134 mеtrus. Taigi jis buvo vienas iš aukščiausių planetos statinių, nusileisdamas tik Gizos piramidėms.

Aleksandrijos švyturys Martin Heemskerck paveiksle

Kuras švyturiui buvo užvežamas mulų arba arklių traukiamais vežimais spiraliniu pandusu. Šviesai atmušti jūros kryptimi buvo pritaikyti dideli bronziniai veidrodžiai, todėl jūreiviai Aleksandrijos švyturio šviesą naktimis matydavo už 50 km. Legenda pasakoja, kad šis veidrodis taip pat buvo naudojamas priešų laivams susekti ir sudeginti, kol jie dar nepasiekė kranto.

Aleksandrijos švyturio atvaizdas romėnų monetoje

Nuo IV iki XV a. švyturį ne kartą apgriovė žemės drebėjimai, ypač 1303 ir 1323 m. 1349 m. arabų keliautojas Ibn Battuta aplankė švyturį ir konstatavo, kad šis visiškai sugriuvęs, o dar po 100 metų sultonas Ašrafas Quaitbay toje vietoje pastatė fortą, kurio statybai buvo panaudotos ir kai kurios švyturio dalys.

Nors švyturys neišliko iki mūsų dienų, jo įtaka vis dar jaučiama, nes jis tapo prototipu daugeliui kitų švyturių, pastatytų Viduržemio jūros pakrantėse.

Aleksandrijos švyturio garsas paliko ir lingvistinę žymę – Faro salos pavadinimas tapo bendriniu romanų kalbų žodžiu, įgydamas „švyturio“ reikšmę (pr. phareit. faro, port. farol,isp. faro, rumunų far).

Rodyk draugams

  • Monthly

  • Draugai

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web